- rodytojas
- 2 ródytojas (-is K), -a smob. (1) NdŽ
1. kas gestais, tam tikrais ženklais nusako, informuoja: Brastos ródytojas BŽ35. Keleivis leidžias tenlink, kur kelio rodytojas skliausčia plaštaka nutiesė jam kelią Vaižg. Pernakvojęs vieną naktį, padėkojau savo rodytojui ir pats susiradau tylesnį viešbutį Šlč. | prk.: Loska yra rodytoja tiesos, mokytoja drausmės M.Valanč.
2. (neol.) aktorius, artistas: Rodytoja teatrūse I.
3. kas moko, aiškina: Ródytojis – kurs rodo daug daiktų kaip dirbti J.
4. kas atskleidžia, žymi kokią ypatybę: Šaknis yra pagrindinė žodžio leksinės reikšmės rodytoja LKGI22. Aš, įsigilinęs į Daukšos postilę, radau, kad jo ^ yra ne priegaidės, bet kirčio rodytojas K.Būg.
5. liudytojas: Manęs visai nepykina koks teisininkas, kišenvagis, gydytojas, neteisingas rodytojas, išdavikas ir į juos panašūs – tai mums vis paprasti dalykai J.Balč. Dievas yra rodytojumi mano nekaltybės I. | Kalba iš tikrųjų yra senovės kultūrinio gyvenimo rodytojas K.Būg.
6. vaizduotojas: Argi gali būti rašytojas sielų inžinierius, gyvenimo mokytojas, ateities rodytojas, pranašas, jeigu jis pats žino nė kiek ne daugiau, o kartais netgi mažiau už eilinį skaitytoją? A.Vencl.
◊ dantų̃ ródytojas L301 kas dažnai juokiasi, krizena.\ rodytojas; įrodytojas; nurodytojas; parodytojas
Dictionary of the Lithuanian Language.